- miginti
- mìginti, -ina, -ino K žr. migdyti: 1. Mìginu kūdikį, kad užmigtum J. Kadai jau ji mìgina mergaitę, o ta kaip nemiega, taip nemiega Slv. ^ Lobis budina, vargas migina B, S.Dauk. | refl.: Tylėk, jau mergaitė mìginas Slv. Vaikali, nemìginkis, reikės dar eiti į staldą Užv. 2. Aš mìginau šeimyną, t. y. nežadinau anksti J. Ana vaikus visada ilgai mìgina Šll. Motyna lepino dukterėlę, saugojos surūstinti, šėrė kuo skaniausiai, migino kuo ilgiausiai Žem. Teip juos migina lig pryšpietės, kad valgyti nereikalautų M.Valanč. Ilgai migino, valio[je] augino D53. Ilgai migino, ik pusrytėlio nepažadino KlvD261. ^ Balta diena šeimynos nemigina KrvP(Grk). | refl.: Kelk, nebmiginkis, jau išaušo Šts. \ miginti; įmiginti; pamiginti; primiginti; užmiginti
Dictionary of the Lithuanian Language.